Medicina nustato daugybę ligų, kurių diagnozė rodo, kad žmonėms yra poodinių kirminų.
- Cisticerkozė. Jo sukėlėjai – kiaulinių kaspinuočių lervos. Dažniausiai į organizmą patenka su nevirintu vandeniu ar maistu. Šios kirmėlės yra lokalizuotos vidaus organuose, akyse, smegenyse, raumenyse ir po oda (jie stebimi ant pečių, delnų, krūtinės). Tokie parazitai gali gyventi pas žmones metų metus; po epidermiu susidaro sustorėjimai ir patinimai, kurie laikui bėgant tampa tankesni. Diagnozę šiek tiek palengvina dilgėlinė, kuri nuolat pasireiškia odos bėrimais.
- Šistosomozė. Šią ligą sukelia Afrikos ir Azijos vandens telkiniuose gyvenantys helmintai. Kirminai veikia Urogenitalinę sistemą ir odą. Pagrindiniai simptomai yra niežulys, bėrimai, dermatitas, gausus prakaitavimas naktį, inkstų pažeidimas, kepenų padidėjimas.
- Filariozė. Tai siūliniai nematodai, gyvenantys Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Juos platina kraują siurbiantys vabzdžiai. Liga vystosi labai ilgai (iki septynerių metų), tačiau išprovokuoja nemažai odos patologijų: opų, egzemų, mazgelių, papulių, bėrimų. Jei žmogus nekreipia dėmesio į nuolatinius galvos skausmus, mieguistumą, miego sutrikimus ir bendrą silpnumą, gali išsivystyti komplikacijos artrozės, glaukomos, kataraktos pavidalu.
- Niežai. Niežai erkės buvo gana paplitusios vos prieš pusę amžiaus. Jis nusėda giliuose epitelio sluoksniuose, juo maitinasi ir deda kiaušinėlius. Parazito patelė gyvena apie du mėnesius, tačiau sugeba po oda padėti keliasdešimt kiaušinėlių. Erkė prasiskverbia pro epitelio kanalus ir būtent tai sukelia stiprų niežulį. Vietos: kūno raukšlės, šlaunų šonai, pieno liaukos, pažastys, lytiniai organai ir plaukai. Žmogaus oda pasidengia pūsliniais bėrimais, atsiranda spuogų, furunkulų ir kitų komplikacijų.
- Širdies kirmėlė. Tai parazitai, kurie gali egzistuoti ne tik po oda, bet ir užkrėsti akies obuolį. Šių kirmėlių patelės siekia iki 30 cm, o patinai – iki 10. Šios rūšies kirmėlių nešiotojai yra šunys ir katės, o jiems įkandę uodai perneša žmogui mikrofiliarijų lervas. Gali prireikti metų, kol suaugęs žmogus išsivystys organizme. Remiantis statistika, dažniausiai akių obuoliai pašalinami būtent dėl širdies kirmėlių diagnozės, visiškai pablogėjus regėjimui iki aklumo. Po oda susidaro gabalėlių, kurie niežti, parausta ir gali pasiekti kiaušinio dydį. Būtent juose yra suaugęs kirminas.
- Drakunkuliozė (gvinėjos kirminas). Tai apvalios kirmėlės, kurių ilgis siekia iki 120 centimetrų. Dažniau atogrąžų klimato zonose. Be žmonių, kenčia ir katės bei šunys. Jomis galite užsikrėsti gerdami nevirintą vandenį ar maudydami užterštose vandens telkiniuose. Į organizmą patekęs kaip lerva, kirminas pilnametystės sulaukia tik po metų buvimo žmoguje. Dažniausiai šia liga serga kojos: jos yra jautrios komplikacijoms, tokioms kaip kontraktūros ir sąnarių uždegimai. Be to, jūrų kirmino buvimas žmogaus viduje yra kupinas gangrenos ir kraujo apsinuodijimo.
- Ankilinių kirmėlių liga. Patogeniniai kirminai gyvena tropiniame ir subtropiniame klimate. Ankilinės kirmėlės prasiskverbia į žmogaus odą per menkiausius odos pažeidimus (dažniausiai kojas) ir lieka ten parazituoti. Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip stiprus niežulys, kartais kosulys, mažakraujystė, vidaus organų pažeidimo požymiai.
- Demodikozė. Tai viena iš labiausiai paplitusių dermatologinių negalavimų. Tai atsiranda dėl patogeninės erkės įsiskverbimo į poodį. Tai nehelmintinė liga, tačiau kenkėjas gyvena ir epidermio sluoksniuose (meibomijos latakuose ir riebalinėse liaukose). Parazitų simptomai: gausūs, ryškūs spuogai ant veido, skruostų, kaktos ir aplink akis, kartais pastebimas blakstienų netekimas.
Deja, parazitai gali gyventi ir maitintis ne tik žmogaus vidaus organuose, bet ir prasiskverbti po oda. Tai sukelia daugybę ligų, kurios turi savo specifinių savybių. Svarbu laiku diagnozuoti nemalonių simptomų priežastį ir pradėti gydymą, kol parazitinės kirmėlės nepadarys didelės žalos organizmui. Daugeliu po oda gyvenančių parazitų galima užsikrėsti tik atogrąžų platumose: maudantis stovinčiame vandens telkinyje, geriant nevirintą vandenį ar tampant kraują siurbiančio vabzdžio auka. Tačiau kai kurie asmenys „įtraukiami“ į savo kūną neišeinant iš namų.
Diagnozė, simptomai ir požymiai
Įtarus poodines kirmėles ir parazitus, reikėtų kuo skubiau pasikonsultuoti su gydytoju, nes kai kurie individai žmoguje gyvena kelerius metus, kol „pradžiugina“ simptomais. Todėl, kol juos aptinka, parazitai jau padarė žalą sveikatai.
Kadangi klinikinis kirminų ir kitų poodinių gyventojų vaizdas yra gana dviprasmiškas ir daugelis simptomų pasireiškia individualiai, paprastai nėra vienareikšmio požymių sąrašo. Yra nemažai rodiklių, kurie gali rodyti poodinius parazitus: nuolatinis niežulys, odos dirginimas, įvairaus dydžio gumbeliai, bėrimas, smulkios pūslelės epitelio paviršiuje, netiesiogiai – miego sutrikimai, nuovargis.
Norėdami išsiaiškinti tokių apraiškų etiologiją ir pašalinti helminto užkrėtimą, turite apsilankyti keliuose specialistuose, tarp jų:
- dermatologas;
- neurologas;
- alergologas;
- infekcinių ligų specialistas;
- psichologas (jei ankstesni specialistai savo profilyje nerado patologijų).
Priklausomai nuo simptomų, diagnozė atliekama keliais būdais:
- kraujo tyrimas dėl antigenų;
- epidermio mėginio tyrimas;
- tepinėlis;
- paimti paslaptį;
- grandymas
Būtent šie rodikliai gali atskleisti parazitų buvimą ar nebuvimą ant žmogaus odos.
Tradiciniai kenkėjų kontrolės metodai
Gydymas tiesiogiai priklauso nuo parazitinio kirmino tipo. Kiekvienu konkrečiu atveju parenkama tinkama terapija, atsižvelgiant į amžių ir problemos nepaisymo stadiją.
Dauguma vaistų yra gana toksiški ne tik kirminui, bet ir žmogaus organizmui.
- atsikratyti drakunkuliazės galima tik chirurginiu būdu;
- niežų parazitą efektyviai išvaro druskos rūgštis ir sieros muilas;
- Stibis padės sergant šistosomioze;
- cisticirozei gydyti taikomi vaistai ir chirurgija;
- Organizmą nuo demodikozės palengvina veido odos priežiūrai skirta kosmetikos linija (specialus muilas prausimuisi, kremas).
Kartu su tradiciniu medikamentiniu gydymu pacientas turi griežtinti higienos procedūras, atidžiai stebėti kūno, kambario, drabužių švarą, vengti nereikalingo kontakto su žmonėmis. Kai kuriais atvejais jums reikės dietinės mitybos ir kosmetinių odos priežiūros priemonių.
Hipoderminių kirminų prevencija
Su helmintinėmis invazijomis reikia būti ypač atsargiems, nes parazitus į organizmą patekti gana lengva, tačiau teisinga diagnozė ir gydymas gali užtrukti ne vienerius metus.
Siekiant sumažinti poodinio užsikrėtimo kirmėlėmis riziką, gydytojai pataria atsiminti šias taisykles:
- prieš keliaujant į šalis, kuriose vyrauja atogrąžų klimatas, reikia pasiskiepyti;
- visada laikykitės higienos taisyklių: plaukite rankas po kontakto su daugybe žmonių, pinigų, po apsilankymo tualete, prieš valgydami;
- moterys neturėtų naudoti kitų žmonių kosmetikos, nes yra didelė rizika, kad ant jų odos gali patekti parazitų lervų (ar erkių);
- Prieš valgant vaisius ir daržoves reikia gerai nuplauti, o dar geriau – apipilti verdančiu vandeniu, mėsą laikyti ilgesniam karščiui ir užvirinti vandeniu;
- atsargiai gydykite visus odos pažeidimus antiseptikais, ypač tropikuose;
- neplaukite nešvariuose ir abejotinuose vandens telkiniuose.
Jei parazitai apsigyveno po oda, tai yra priežastis kuo greičiau kreiptis į dermatologą. Jis galės nustatyti kirmino tipą ir paskirti tinkamą gydymą. Daugeliu atvejų pacientui bus taikomas konservatyvus gydymas, įskaitant antihelmintinių vaistų ir kitų vaistų, kurie palengvina žmonių ligos simptomus, vartojimą.